Interviu - Rokas Milevičius

Antradienis, 24 Sausis 2012 16:54

Rokas Milevičius – geras sportininkas, įdomus, charizmatiškas ir labai užimtas žmogus. Didžiąją gyvenimo dalį paskyręs sportui jis neketina sustoti ir savo ateitį sieja tik su juo.

Buriuoti pradėjai būdamas labai jaunas, vos 7metų. Ar tai buvo Tavo vaikystės svajonė?
Ne, tai tikrai nebuvo mano vaikystės svajonė. Prieš pradėdamas buriuoti eidavau su tėčiu į jachtų klubą ir ten esančius teniso kortus. Kol jis žaisdavo, aš laukdavau. Ir vieną dieną tėčio buvęs treneris R.Komskis pasiūlė mane atvesti paplaukioti su tais laiveliais. Tai taip ir užsikabinau.

Ar pameni, kaip jauteisi savo pirmųjų varžybų metu?
Oj ne, tikrai nepamenu. Iš vaikystės vienas gal toks atsiminimas, kai buvom maži,  kad jautėsi labai didelis skirtumas tarp geresnių ir blogesnių laivų. Kaune gal buvo kokie 5-6 geri laivai, 3 vidutiniai, o visi kiti buvo prastesni . Atsimenu, viena kartą mano draugas Linas Čeplinas susilaužė ranką ir davė man savo geresnį laivą plaukti per varžybas. Tai buvo mano pirmosios varžybos, per kurias jau geresnį rezultatą pasiekiau.

Ką studijuoji?
Sporto vadybą, LKKA.

Kaip sekasi suderinti sportą su mokslais? Ar vis dėlto tenka vieną kažkurį dalyką aukoti vardan kito?
Aukoju mokslus. Vien todėl ir pasirinkau Lietuvos kūno kultūros akademiją , kad galėčiau derinti studijas ir sportą. Sėkmingai pabaigiau bakalauro studijas, aišku, mokslai kentėjo, bet diplomą turiu. O dabar tęsiu magistratūros studijas ir kolkas viskas klostosi sėkmingai.

O tokioj užimtoj dienotvarkei ar lieka vietos širdies draugei?
Lieka... bet daugiau butu geriau.

Kaip žinau, tavo tėtis dirba buriavimo treneriu. Ar daug patarimų sulauki iš jo? Kokių dažniausiai?
Šiuo laikotarpiu patarimų gaunu tikrai ne mažai. Gal ne tiek susijusių su pačiu buriavimu, technika ar taktika, kaip su tais sprendimais, kur važiuoti. Taip pat, iš jo jaučiu labai didelį palaikymą, kuris yra labai reikalingas.

Neseniai grįžai iš varžybų Australijoje. Kaip vertini savo pasirodymą?
Pasirodymą vertinu labai neigiamai, nes tikslus sau buvau išsikėlęs tikrai aukštesnius. Jų įvykdyt nepavyko. Vienas dalykas yra mano buriavimas, o kitas dalykas, kuris mane labai nuvylė yra reabilitacija po nugaros traumos, kuri nesuveikė ir trauma vėl atsinaujino. Dėl to negalėjau plaukti, o nugaros traumą gydausi dar ir dabar.

Kokie planai ateičiai?
Planuoju, atsirinkt ir sudalyvaut Olimpiadoje, šiuo metu  tai pagrindinis mano tikslas.

Germantė Bartkutė