Ketvirtadienis, 29 Gruodis 2011 09:50
Jaukioje kavinėje susitikau su smulkute, drovia penkiolikmete mergina Gabriele Samajauskaite. Pamačiusi ją gatvėje niekada nebūčiau pagalvojus, kad ji – jaunoji buriuotoja ryžtingai siekianti pergalių.
Kaip sugalvojai imtis šio sporto?
Trenerė pasiūlė tokia idėją mano tėčiui, kuris taip pat yra buriuotojas, kad galėčiau buriuoti ir aš. Taip nuo dešimties metų pradėjau sportuoti. Susidomėjau, nes turėjau nemažai laisvo laiko, kurį norėjosi praleisti prasmingai. Taigi, pradėjau lankyti užsiėmimus Kauno jachtklube.
Kas sunkiausia ir įdomiausia buriuojant?
Sunkumų kol kas nematau, viskas sekasi puikiai. O įdomybių šis sportas pilnas! Visi žmonės, kuriuos sutinku varžybų ir stovyklų metu, kelionės, jausmas kai kerti finišo liniją… Visa tai - nepakartojama.
Kokių pergalių esi pasiekus?
Lietuvoje tris kart „Optimistų“ klasėje esu tapus čempione, Škotijoje, Pasaulinėse vaikų žaidynėse, užėmiau ketvirtą vietą. Gaila, tačiau Europos čempionate nelabai pasisekė, bet, mano nuomone, sporte negalima vien tik laimėti, todėl tiek pergales, tiek nesėkmes priimu kaip natūralų dalyką. Taip pat, kadangi jau išaugau „Optimistus“, dabar sportuoju su burlente. (Gal jau spėjai ir su burlente ką nors pasiekti?) Tiesa sakant, taip. Kaune du kartus esu tapusi čempione mergaičių įskaitoje.
Ar palyginus tarptautines ir Lietuvoj vykstančias varžybas galėtum pasakyti, kad mūsų šalyje tarp merginų buriavimas toks pats populiarus kaip ir užsienyje?
Na, Lietuvoje būna tikrai mažiau merginų, tačiau konkurenčių trūkumu negaliu skųstis.
Kokios tau buvo pačios įsimintiniausios varžybos?
Tarptautinės burlenčių varžybos „Rudens vėjas“ . Jos vyko šaltą rudenio dieną ir, nepaisant to, mergaičių įskaitoje užėmiau pirmąją vietą.
Ar po tokių įspūdingų pasiekimų sieji savo ateitį su buriavimu?
Artimiausią ateitį - tikrai taip. Tačiau, manau, kad profesionaliai sportuosiu iki aštuoniolikos metų. Vėliau buriavimu užsiimti norėčiau tik dėl malonumo, nes tikriausiai, tam nebeliks laiko.
O kokios emocijos užplūsta dalyvaujant varžybose?
Turbūt pagrindinė emocija - adrenalinas. Apie nieką negalvoji, tik apie vėją, vandenį ir pergalę.
Ar žiemą labai lauki, kada vėl galėsi atsidurti ant vandens?
Be abejonės. Aišku, yra tekę žiemą išvažiuoti į Ispaniją ir ten treniruotis, bet būnant tokiu metų laiku Lietuvoje, labai ilgiuosi buriavimo. Šiltuoju metų laiku sunku mane iškrapštyti iš vandens, todėl žiemą jaučiu lengvą nostalgiją.
Kaip manai, kokių charakterio savybių reikia norint buriuoti?
Neabejoju, kad reikia būti ištvermingam, pasitikėti savimi ir būti sąžiningu.
Kalbant su Gabriele iš jos akių aiškiai matėsi, kad jai buriavimas ypač svarbus ir gyvenime užimantis labai svarbią vietą. Taigi, merginai belieka palinkėti kantrybės laukiant sezono pradžios bei gero vėjo jam prasidėjus.
Ieva Petraškaitė
email: info@470.lt, tel: +370 615 33393
2011 Visos teisės saugomos
Komentarai
(ok ok, apie charterius nekalbam)