
Domantas Juškevičius - 13 metų jaunuolis, sugebėjęs pažaboti vėją savo sėkmei. Atkakliu darbu ir tikėjimu savo jėgomis, šiam „Optimist” klasės buriuotojui, jau pavyko pasiekti daug laimėjimų tiek gimtojoje šalyje, tiek užsienyje.
Kas Tave pastūmėjo užsiimti buriavimu?
Buriavimu sudomino tėvai. Man patiko šis sportas, todėl nusprendžiau lankyti buriavimo treniruotes. Tėtis pažinojo kaimyną, kuris pravedė pirmąsias buriavimo pamokas. Vėliau dirbau su treneriu Mariumi Milevičiumi. Šis žmogus man padėjo pasiekti tai, ką dabar turiu. Dirbau kartu su juo kai buvau mažas.
Kelerių metų buvai, kai pirmą kartą pabandei buriuoti?
Man buvo 5 metai. Plaukiau su jachta „Optimist“ uoste.
Kokių pergalių esi iškovojęs šiame sporte?
Labai daug pergalių. Namuose turiu apie 90 įvairių apdovanojimų, iš kurių apie 50 atiteko už varžybose užimtas pirmas arba antras vietas. Svarbiausios varžybos, kuriose man teko buriuoti buvo ISAF Europos čempionatas, kuris vyko Portugalijoje, Taviros mieste.
Šiuos pasiekimus lėmė sėkmė ar nuoseklios ir sunkios treniruotės?
Manau ir sėkmė, ir treniruotės. Prieš varžybas labai daug sportuojam. Vasaros metu į treniruotes einu beveik kasdieną.
Kaip nugali prieš varžybas kylantį jaudulį?
Jaudulys dažniausiai aplanko tik prieš svarbias varžybas. Bet aš jam neleidžiu manęs nugalėti, tiesiog susiimu ir buriuoju. O prieš paprastas varžybas dažniausiai būnu visiškai ramus. Kuo daugiau dalyvauju varžybose, tuo mažiau jaudinuosi.
Ar žiemos metu taip pat treniruojiesi?
Anksčiau eidavau į treniruoklių salę, tačiau dabar pasirinkau krepšinį. Tris kartus per savaitę lankau krepšinį ir tris kartus plaukioju baseine. Lietuvoje buriavimo sezonas tetrunka pusę metų, todėl žiemą šias treniruotes lankau tam, kad palaikyčiau sportinę formą. Taip pat, norėdamas neprarasti įgūdžių, šaltuoju sezonu per atostogas porai savaičių išvažiuoju paburiuoti į stovyklas, kurios vyksta šiltuose kraštuose, dažniausiai Ispanijoje ar Portugalijoje.
Papasakok apie santykius su kitais sportininkais regatų metu.
Per varžybas pasitaiko visko. Ant vandens dažniausiai jaučiama konkurencija, šiek tiek pasipykstam, bet tik iki tol, kol išlipam į krantą. Ant kranto vėl tampam draugais.
Ar vis dar tęsi buriavimą „Optimistu“?
Taip, bet tik tiek, kiek leis svoris. Dabar sveriu 42kg, bet greitai būsiu per sunkus. Dar vieną sezoną buriuosiu „Optimistu“, o vėliau pereisiu į „Laser“ klasę.
Kokios svarbesnės varžybos laukia ateityje?
Laubiausiai laukiu Europos čempionato, šiais metais vyksiančio Italijoje. Bet prieš jį dar laukia sunkios atkrentamosios varžybos iš kurių bus sudaryta Lietuvos rinktinė. Iš viso yra keturi varžybų etapai. Dar liko trys: du Lenkijoje ir vienas Nidoje. Po jų bus aišku kas važiuos į čempionatą.
Ko palinkėtum bendraamžiams, kurie taip pat domisi buriavimu?
Sąžiningai lankyti treniruotės ir kuo daugiau sportuoti. Taip pat tvirtai užsibrėžti ko nori ir to siekti.
Kas Tave palaiko įtemptų varžybų metu?
Labiausiai mane palaiko šeima.
Kas padeda atsipalaiduoti po sunkių treniruočių?
Grįžęs namo po buriavimo truputėlį pailsiu ir einu į lauką žaisti krepšinį. Dar mėgstu futbolą.
Kur maloniau buriuoti? Lietuvoje ar kitose šalyse?
Vasarą smagiau Lietuvoje, ypač Kauno mariose. Vandenyne tenka susidurti su tokiais sunkumais kaip povandeninės srovės, didelės bangos, potvyniai ir atoslūgiai. Jie apsunkina buriavimą, o savam krašte viskas aišku. Kalbant apie įspūdžius užsienyje šiek tiek įdomiau. Praeitais metais Gardos mieste, Italijoje, teko varžytis net tarp tūkstančio kitų „Optimist“ buriuotojų!
Ar šis intensyvus sportas netrukdo mokslams?
Praeitą trimestrą turėjau šiek tiek problemų, bet dabar viskas gerai. Tėvai man yra pasakę: jeigu vidurkis bus žemiau devynių, teks su buriavimu atsisveikinti, todėl labai stengiuosi.
Ar teko buriuoti su „470” jachta?
Teko praeitais metais ir labai patiko.
Suaugęs taip pat ketini buriuoti?
Manau buriuosiu, tik gal labiau laisvalaikiu. Norėčiau buriuoti kaip profesionalus sportininkas, galbūt kada nors pavyks to pasiekti.
Ačiū už pokalbį.
Margarita Germanavičiūtė
Komentarai